klebsėti

klebsė́ti, klèbsi, -ė́jo 1. intr. DŽ klibėti, judėti. 2. intr. tarškėti, barškėti: Ekstratraukinys, tarškėdamas ir klebsėdamas per ištisą tinklą susikryžiavusių bėgių, išriedėjo iš miesto A.Vien. Girnos tyliai klebsi rš. 3. tr. klibinti: Ir joms vis regėjos, kad kažin kas klebsi priemenės duris A.Vien.